Atviri Prisipažinimai Trys

Ž: Kaip sekasi verslas?
D: Dešrų?
Ž: Taip.
D: Taigi užraukiau viską.
Ž: Kodėl? Kas nutiko?
D: Nu sugalvojom ir mes pagaminti tų dešrų be E, dabar čia kaip populiaru daryti. Kad aš ir pats galėčiau valgyt.
Ž: Ir kaip sekėsi?
D: Blogai. Viskas prasmirdo, paseno tos dešros, sekančią dieną. Baisu buvo.
Ž: Teko išmesti?
D: Ne ne. Atpiginom dviem procentais, uždėjom akcijos lipduką, atgal į prekybą ir tą pačią dieną visas išpirko. Tiktai pusė Kupiškio suviduriavo.
Ž: Ar gavote už tai baudą?
D: Ne. Ne, aš baudų nemokų, tiktai kyšius.
Ž: Tai kodėl uždarėte įmonę?
D: Tai neuždariau. Tiesiog pakeitėm šiek tiek veiklos sritį ir pavadinimą.
Ž: O kaip ji dabar vadinasi? Ir kuo užsiimate?
D: Ji vadinasi va (rodo) "pixelmator team". O gaminam tai fotkių redagavimo softą: toks kaip 'fotošopas' tik daug prastesnis.
Ž: Ar labai skiriasi nuo mėsos perdirbimo?
D: Principe, taip. Seniau gamindavom šūdą, gražiai supakuodavom paleisdavom reklamą ir išpirkdavo viską. Ir dar labai sėkminga buvo varguolių gaminių linija. Ten ir dešros tiktai iš krakmolo ir kanopų - visiškai be mėsos.
Ž: Ir pirkdavo?
D: Oi, pirkdavo. Išpirkdavo kaip velniai viską. Ir dabar, aišku, šūdą darom. Tiktai kad reklamos tiek nereikia - ir taip viską išperka ten. Bekompromisiškai. Aišku, darbas dabar yra kur kas švaresnis. Drabužiai neprasmirsta, bent jau mano. Programeriai kaikurie tai dvokia. Dvokia kaip žiurkės.
Ž: O kaip su jais sutariat?
D: Tai kad jie net nebendrauja. Dirba dirba pajuodusiais paakiais. Atrodo, kad gyvena tam darbe, prie savo kompų. Ateinu čia rytais prie ofiso atrakint - žiūriu jau laukia, kaip benamiai. Atrodo neturi kur gyvent. Dreba visi, kompus nori įsijungt kuo greičiau. Nesuprantu.
Ž: O kaip jie laisvalaikį leidžia?
D: Kokį dar laisvalaikį!? Jie net nevalgo. Sakau... vieną kart ateinu, žiūriu vienas jau palėgęs guli praktiškai ant to stallo vos bekrebendamas klaviatūrą. Sakau: "Psiche, eik tu pavalgyt. Dar numirsi čia man ofise.". Tai išsitraukė iš iš stalčiaus pieno sugižusio pakelį ir čipsų. Sukramsnojo vietoj. Sakau: "Eik tu, surniau, gi virtuvėlė yra tam padaryta. Ten pavalgyk normaliai.". Ne, ne. Kad tik laiko negaišti, su tais kompais skrebena nesąm... šūdus kažkokius. Kokia mašina pažiūrėk. Dar su tranzitiniais (nusijuokia)...
Ž: Ar pats naudojate jūsų įmonėje kuriamą programinę įrangą?
D: Ne, tikrai ne. Mes savo softo nenaudojam ir net neketinam naudot.
Ž: Kodėl?
D: Nu kaip. Aš jum pasakysiu labai paprastai. Jeigu 'fotošopas' būtų koks nors olimpinių žaidynių čempionas, tai mūsų kuriama įranga būtų... nu, duok dieve, parolimpinių žaidynių bronzos medalininkas. Žodžiu, dar tikrai yra kur stengtis. Ir plius mes dar kuriam 'Makams'. O aš 'Makų' neapkenčiu. Va šitą 'Aipędą' tai naudoju va, kad prieš tokius va varguolius pasimaivyt.
Ž: Tai kodėl kuriate 'Makams', jeigu nemėgstate jų?
D: Tai 'Mąkų' vartotojai vieninteliai dar babkes moka už šūdus. O man reikia babkių naujam Hameriui.
Ž: O tai kas atsitiko senajam?
D: Tai atsibodo.